Tiltiškiai – kaimas esantis Zarasų rajone, nuo Salako nutolęs 4 kilometrus. Tiltiškių kaimo puošmena – 1936 m. ant Šventosios upės kranto pastatytas akmeninis malūnas, kuriame iki 2006 m. veikė Zarasų energetikos muziejus. Šiuo metu jame galima apžiūrėti kiek kitokius eksponatus – senoviškus radijo aparatus. Už šį nekilnojamąjį turtą prašoma 155 tūkst. eurų.
Pirmajame autentiško malūno aukšte yra svečių priimamasis kambarys, virtuvė ir pirtis. Antrajame statinio aukšte yra 69 kv. m salė, kurioje išlikusios didžiulės senovinės akmens girnos.
Būtent antrame aukšte šiuo metu sugulę ir keli šimtai Daliaus Bučenkos senoviškų radijo aparatų kolekcijos eksponatų. Tarp jų yra pagamintų Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Islandijoje, Rusijoje ir netgi Lietuvoje.
Seniausias Tiltiškių malūne eksponuojamas radijo aparatas – švediška detektorinė radija RADIOLA, pagaminta 1926 m. Tarp eksponatų – ir Lietuvoje pagamintos magnetolos „Vaiva“, „Minija“, „Neringa“, tarybinių laikų termogeneratoriai, montuojami ant žibalinės lempos, profesionali radijo stotis, pagaminta 1986 m. Ji stovėjo Vilniaus spaudos rūmuose ir buvo naudojama slopinti Amerikos balso transliacijai lietuvių kalba.
Nekilnojamojo turto brokeris, Namude.lt ir šio malūno savininkas Alvydas Boguševičius 15min pasakojo, kad muziejui leido šiame statinyje įsikurti „labdaringais tikslais“.
„Jei kažkas malūną pirktų, gal liktų muziejus, gal išsikraustytų, gal sinergija būtų. Daliui labai gera būti vienam, pats sau šeimininkas, uždirba kąsnį. Bet prie naujo šeimininko gal radijas išsivežtų, jei reikėtų“, – svarstė A.Boguševičius.
Malūno mansardoje įrengti penki miegamieji kambariai.
Bendras pastato plotas 212 kv. m. Malūnui priklauso Šventosios upės užtvanka. „Krenta kaip Niagaros krioklys. Čia sustoja baidarininkai“, – pridūrė A.Boguševičius.
Nuo pirmosios elektrinės iki Energetikos muziejaus
Iki Radijo muziejaus ir kaimo turizmui skirtų patalpų šis malūnas turėjęs ir kitokią paskirtį.
1936 m pastate buvo įrengta pirma vietinė elektrinė, tiekusi elektrą Salakui.
Šis pastatas buvo eksploatuojamas ir kaip Energetikos muziejus.
„Naujas šeimininkas suremontuotų, sutvarkytų, gal kokius europinius pinigus pritrauktų? Tokia masinanti vieta, Salakas irgi tokią gerą aurą turi“, – gyrė A.Boguševičius.
Pasak skelbimo, puiku būtų atstatyti elektros generatorių ir turėti pastovų pajamų šaltinį. Pastatas esą tinka edukacinei, muziejinei veiklai.
Malūnui priskirtas 0,34 ha žemės sklypas. Malūno teritoriją juosia 150 m ilgio Šventosios kranto linija. Smėlėti Šventosios upės krantai. Vietovę supa Gražutės regioninio parko pušynai.
Šiuo objektu jau domimasi. A.Boguševičius sako, kad parduoti kol kas nepavyko, nes pats yra išvykęs. „Tačiau domėjosi Zarasų Rotary klubas, yra ir daugiau besidominčių“, – 15min patikino jis.